Apie institutą

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto misija – agronomijos ir kitų jai giminingų mokslo krypčių fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų vykdymas, eksperimentinės veiklos plėtra, naujų mokslo žinių kaupimas ir sklaida visuomenėje.

 

Žemdirbystės instituto mokslo darbuotojai daug dėmesio skiria mokslinių tyrimų aktualumui, jų svarbai šalies ūkiui ir ekonomikai. Žemdirbystės institute bei LAMMC regioniniuose padaliniuose atliekami plataus spektro moksliniai tyrimai, susiję su geografine padėtimi, dirvožemiu, agrometeorologinėmis sąlygomis, ūkininkavimo ir vartojimo tradicijomis.

 

Instituto svarbiausios mokslinių tyrimų kryptys:

  • dirvožemio fizikinių, cheminių, biologinių savybių ir augalų mitybos procesų tyrimai, jų dėsningumų atskleidimas;
  • žemės ūkio augalų selekcijos, genetikos, biotechnologijos mokslinių pagrindų plėtojimas, naujų augalų veislių kūrimas, augalų genofondo tyrimai ir plėtra;
  • žemės ūkio augalų biologijos dėsningumų tyrimai, kokybę ir produktyvumą lemiančių agrobiologinių sistemų modeliavimas;
  • žemės ūkio augalų mikrobiologijos, patologijos, patogenezės kontrolės, augalinių žaliavų ir produktų toksikologijos tyrimai;
  • agrarinių ekosistemų tvarumo tyrimai kintančio klimato sąlygomis;
  • žemdirbystės sistemų, socialinių ir ekonominių problemų tyrimai žemės ūkio politikai formuoti.

 

Institute parengtos svarbiausių žemės ūkio augalų auginimo technologijos, nuolat ieškoma naujų, racionalių, konkurencingų ir atitinkančių šiuolaikinius aplinkosaugos reikalavimus, pagrįstų tinkamais agronominiais sprendimais augalų auginimo technologijų ar jų sudėtinių dalių ir augalinių žaliavų gavimo bei naudojimo būdų.

Nuo augalų selekcijos Lietuvoje pradžios (1922 m.) Institute sukurta daugiau nei 300 lauko augalų veislių. Šiuo metu (2016 m.) Žemdirbystės instituto mokslininkų sukurtos 75 veislės įrašytos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą. 2004–2015 m. ŽI 78 lauko augalų veislės buvo įrašytos į EK bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogą. Daugelis jų sėkmingai komercializuojamos ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse.